Va taip va, šiais metais jokių dedikuotų įrašų atskiriems bėgimams (nors šitaip pats sau apsisunkinsiu vieną iš metų pažadų – po straipsnį kas mėnesį). Ir šitas įrašas turbūt bus daugiau apie tai kas dedasi augančio bėgiko galvoje, nei apie pačių varžybų eigą.
Taigi po šitų trijų, gan skirtingų man varžybų, susigulėjo galvoje tai, jog kiekvieni bėgimo metai vis kitokie: Read More…
Taigi bėgiko kelis privertė gerokai pailsėti. Bet jei pasižiūrėt į statistiką, tai sausio mėnesį atsiradęs kupstukas teikia vilties 🙂
Savigyda užtruko tris mėnesius ir didžiąja dalimi, kaip paaiškėjo vėliau, visiškai nepadėjo 🙂 Na nebent spalio mėnesis, kai koją iš tikrųjų skaudėjo dėl ITB uždegimo, o nubėgti 2km kainuodavo sekančias kelias dienas duriančio kelio skausmo (ypač lipant laiptais žemyn, atrodydavo kažkas paliko adatą įsmeigtą šone kojos virš kelio).
Manau visi artėjant naujiems metams pradedame galvoti „Va kitais metais tai jau…“ ir vietoj tų trijų taškų užpildom n pažadų. Tik bėda kad jie dažnai užsimiršta, arba mes norime juos užmiršti. O ką reikia daryt norint jų neužmiršti – žinoma užsirašyti. Ir jei esat drąsūs – paskelbti viešai, kad kas nors viduryje metų galėtų tuos pažadus priminti.
O jausmas įveikus maratoną yra žiauriai geras. Ir nesvarbu kad jis tik įveiktas (o taip, teko jo metu pasivaikščioti, kitą kartą gal labiau bus nubėgtas), ir nesvarbu jog išlipau iš pradinio tikslo – 4h, vistiek jaučiuosi padaręs kažką iš serijos VAU! Nors pirmą savaitę ir negyvenau euforijoj, nevaikščiojau iškėlęs rankų (kaip kažkurių metų VM reklamoje), bet kelis kartus dienoje vis prisimindavau, jog padariau kažką, kas anksčiau man atrodė neįmanoma (ir nosis savaime iš pasitenkinimo užsiriesdavo aukštyn). Read More…
Pagaliau atėjo ir praėjo svarbiausias šių metų bėgimas. Parai praėjus, kojoms atvėsus, galima ir šviežiais įspūdžiais pasidalinti, gal kada ateityje pravers, o gal tiesiog paguos, po dar vieno „planavau kitaip“ bėgimo. Read More…
Naujametinis pažadas ilgai brandintas ir pagaliau įvykdytas!
Kaip visada geriausios idėjos gimsta savaime, taip ir su šiuo maršrutu nutiko. Praėjusių metų rudenį vienas pažįstamas perbėgo kelis tiltus ir padarė kelias nuotraukas. Po maršrutu ir nuotraukomis kažkas parašė „vau“ – reikėtų visus tiltus taip aplankyt, o kažkas tuojau pat ir maršrutą pabraižė Read More…
Visi juos gaudo, tai kuo aš prastesnis? Kiek galima čia dykai lakstyt? 😀
O jei rimtai, tai turbūt labai ilgai šia manija nebūsiu užsikrėtęs, palakstysiu kokį mėnesį easy run’us su telefonu, arba dar trumpiau, iki pirmo nusivoliojimo žiūrint į telefoną. Šiaip nesu žaidimų fanas ir net keista, jog Pokemon go išvis apsigyveno mano telefone. Buvo maždaug taip: Read More…
Filosofinis įrašas – ne kitaip. Bėgimas tuo man patinka, kad bėgant galima kažką susiplanuot, susidėliot mintis arba šiaip pasinert į apmąstymus. Bėda kad nuo kokio 25km tie apmąstymai labai jau gilūs pasidaro (čia kad suprast kodėl būtent nuo tokio kilometražo, tai šiandien 30km antrą kartą gyvenime bėgau). Read More…
Įrašo pavadinimas manau pasako viską. O kaip kitaip pavadinti situaciją, kai prieš metus turėtą trasos rezultatą pagerini 19 minučių? Read More…
Jei atvirai, tai sporto, iki kol nepradėjau bėgioti, mano gyvenime nebuvo (o čia netiek jau ir mažai laiko, tik apie kokius 30 metų).
Na ok, meluoju, buvo šiek tiek sporto ir jis vadinosi gyvenimas kaime, į ką įeina: