3 mėnesiai priverstinio (o gal ir ne) poilsio nuo bėgimo

No Comments

Taigi bėgiko kelis privertė gerokai pailsėti. Bet jei pasižiūrėt į statistiką, tai sausio mėnesį atsiradęs kupstukas teikia vilties 🙂

begimo_statistika

Savigyda užtruko tris mėnesius ir didžiąja dalimi, kaip paaiškėjo vėliau, visiškai nepadėjo 🙂 Na nebent spalio mėnesis, kai koją iš tikrųjų skaudėjo dėl ITB uždegimo, o nubėgti 2km kainuodavo sekančias kelias dienas duriančio kelio skausmo (ypač lipant laiptais žemyn, atrodydavo kažkas paliko adatą įsmeigtą šone kojos virš kelio).

Žinoma, kaip ir pridera IT’išnikui, labai daug googlinau ir išsigooglinau kas man yra ir ką reikia daryti, kad vėl galėčiau bėgti.

Minimum pusantro mėnesio taikiau internete rastas best practice:

  • Tepliojimais Traumell tepalu
  • Vakarinis ITB rolinimas (youtube pilna tutorial’ų kaip tą reikia daryti)

O rezultatas – 2 nubėgti km ir vėl sukimas link namų 🙁

Kadangi registracijų 2017 metų bėgimams jau prisipirkta, o ir šiaip pradėjo iš tikrųjų trūkti bėgimo – teko pereiti prie rubrikos „Kvieskite daktarą“:

kineziterapiautas_kaune

Ir tikrai neprašoviau. Pasirinkimas platus, o papuoliau pas žmogų žinantį ką daro, ir sugebantį paaiškint ką aš pats negerai dariau. Žodžiu su #šešiostrim galima ir išsitaškyti anksti ryte, ir gauti kitos naudingos informacijos.

Pirmas apsilankymas pas Tomą buvo tikrai įdomus, truko apie valandą ir turbūt pirmą kartą nebuvo gydytojų baimės 😀 Pradžioje visaip šokinėjau, lingavau ir t.t., kad paaiškėtų kas su tomis mano kojomis negerai. Diagnozę iš interneto pasirodo buvau nusistatęs gerai, bet nei kiek neįtariau kokios priežastys tą sukėlė. Ogi pasirodo viena iš mano pėdų nesilanksto taip kaip reikia ir ta pati koja dar ir į vidų per daug linguoja, ko pasekoje koja persisuka, raiščiai trina kelį (ar kažką aplinkui) ir gaunasi uždegimas.

Kai jau buvo aišku kas man yra, pirmą kartą patyriau kas yra akupunktūra, o po to gavau tris pratimus namų darbams + pėdos ir sėdmenų rolinimas kamuoliuku. Labiausiai bijojau, kad dar ilgai neleis bėgioti, o gavosi atvirkščiai – „viskas čia manau pas tave gerai, savaitę pratimus daryk, o po to manau jau gali mėgint išbėgti.“

itupstai

Vienas iš pratimų, mokančių mano kojas elgtis taip, kaip iš tikrųjų reikia

Po apsilankymo pas kinezeterapiautą vėl proga pasimokyti iš savo klaidų:

  • Poilsis, jei kažką skauda gerai, bet kreiptis į specialistą dar geriau – daug greičiau galima atsistoti ant kojų ir nedaryti visokių nesąmonių
  • ITB rolinimas yra nesąmonė ir nieko gero jis nedaro (kaip sakė – žmonės dažnai galvoja, jog jei skauda, vadinasi viską gerai daro ir tikrai yra naudinga)

Čia tokios išvados po pirmo apsilankymo, po įspūdžių apie sekantį apsilankymą – bus dar viena porcija 🙂

Namų darbus sekėsi daryti gan neblogai, tiesa pradžioje sulaužiau vieną iš vaikų kamuoliukų bemasažuodamas pėdą, tad teko eiti pirkti teniso kamuoliuko 🙂 Pėda buvo labiausiai nustebinusi vieta – kol nepradėjau „žaisti“ su kamuoliuku – nė neįtariau kad ją man skauda visą, o ne kažkurį tašką, kaip turėjo būt 🙂

Taigi kaip sekėsi išbėgti po savaitės – šūdinai 😀

Visų pirma – jaučiausi kaip išbėgęs pirmą kartą. Karšta, nėra jėgų, trūksta oro. Pagaliau sužinojau ką tai reiškia.

Visų antra – visą laiką galvojau apie koją, ir žinoma man ją pradėjo skaudėti už 1,5km, tad iškart pasukau namo.

Sekančią dieną jau rašiau žinutė Tomui per fb (o taip, pirmas specas kuris sakė jog jam geriau rašyt, nei skambint), kaip mano kojos visdar manęs neklauso ir kaip negaliu bėgti. Paguodos visiškai negaunu – „Kad truputį skauda normalu, bėk bent pusvalandį, jei neramu pasirodyk dar kartą“. Labai juokinga. Po 20 minučių aš jaučiausi turbūt labiau pavargęs nei po pusmaratonio 😀

Per antrą vizitą jau paaiškėjo, jog mano kojos suvienodėjo, taigi problema daugmaž išspręsta. Daugmaž – nes yra balansas, kojos vienodai silpnos tam tikrose vietose. Tad namų darbams gavau patobulintų pratimų, kuriuos vakarais jau mėnesis kaip darau. Reikės greitu laiku vėl pasirodyti, gal dar ką naujo ir naudingo pamokins 🙂

Dar ir nugarą kaip rolint gavau pamokų, tiesa po pirmo rolinimo nugara atrodė panaši į tarką 🙂

"Malonumų įrankis"

„Malonumų įrankis“

Taip atrodė nugara po pirmo pasivažinėjimo ryte

Taip atrodė nugara po pirmo pasivažinėjimo ryte

O kaip sekasi dabar bėgti – gerai!

Pasirodo žmogus jau toks sutvėrimas, kuris moka koncentruotis į tam tikrą sritį:

pradedi bėgiot – rezultatai vis gerėja

pradedi tinginiaut – forma blogėja, užtat tinginiaut irgi labai gerai sekasi

pradedi dažnai galvot apie skausmą – tai ir skauda ką nors 🙂

Taigi sekantys keli bėgimai buvo su muzika, stengiantis kuo mažiau galvot apie koją – ir tai suveikė! Aišku pradžioje jausdavosi kažkas nemalonaus po 3km, tada po 4km, 5km, o dabar ir 10km longrun buvo malonus ir be skausmo 🙂

Dulkės nuo kedų nupūstos, o aš vėl galiu bėgti!!!

 

 

Komentarai

Komentarai

Categories: Bėgimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *