Kauno maratonas 2016 – skola atiduota su kaupu!

No Comments

Įrašo pavadinimas manau pasako viską. O kaip kitaip pavadinti situaciją, kai prieš metus turėtą trasos rezultatą pagerini 19 minučių? Kiek skaičiau patyrusių bėgikų blogus, tai didžiausias trūkumas ilgiau bėgiojant – PB taip lengvai nebesimuša, džiaugiesi ir 15s daugiau iš savęs išspaudęs. Ačiū Dievui dar nesu toks asas ir visos šitos kančios man dar tik priešakyje. Bet jausmas žiauriai geras, ypač kai to nesitiki. Po to kai Trakuose net nepavyko pakartoti Vilniaus pusmaratonio rezultato, buvau nusiteikęs, jog 21km PB šiais metais jau nebebus progos pasigerinti ir jis lauks savo progos pasigerinti kitais metais. Likus dviems savaitėms, prie +27 išlindau pasidaryti longrun’o. Šliaužioju nesiskubindamas Kleboniškyje iš vieno kampo į kitą ir strateguoju: už dviejų savaičių žadamas toks pats oras, kažkokio stebuklingo imuniteto karščiui dar neįgavau ir prie tokios temperatūros pavėsyje šlepsėt galiu, bet apie jokius rezultatus nei minčių, o jei rezultatų nereikia – vadinasi Kauno maratone bus eilinis longrun’as pakeliui į Vilniaus maratoną, be jokių kilometrų mažinimo prieš varžybas ir t.t. Planas pavyko, tiesa pasitaisius orų prognozėms „nusukau“ pusantro bėgimo nuo treniruočių plano. Bet to kuo puikiausiai pakako. Deja antra dalis – pasidaryti eilinį ilgabėgį per varžybas neišdegė.

Šeštadienio oras nuteikinėjo jau nebe bėgimui per alinantį karštį, bet kažkam žvarbaus. Iš mamos sulaukiau klausimo: „O taip kaip jūs ten per balas visi bėgsit“? Jei balų ir nebijojau, tai prognozuotas vėjas visiškai nedžiugino ir susiradau apsirengti papildomą sluoksnį(o šito pasirodo daryti tikrai nereikėjo). Sekmadienis irgi pasitiko visiškai nešventiškai. Kad ir kaip myli bėgimą, ėjimą ar kitą sportą, bet atsikėlus sekmadienį 6 ryto ir dar pamačius lietų per langą – na nėra tos motyvacijos bėgti nors tu ką. Važiuojam pasistatyt mašinos, valytuvai valo lietų ir prisimenam Kauno maratono vieną paskutinių įrašų: „Ryt prognozuojamas geras oras, nepamirškit kepuraičių“ – taip taip, dar pamiršot paminėt kad ir skėčius pasiimkit 🙂

Va taip lietuviškai, su paverkšlenimais (žinoma po verkšlenimais slėpėsi visų mūsų šypsena, nebuvo mums taip blogai), nekeliant sau didelių tikslų (blogiau negu pernai subėgt būtų reikėję gerokai pasistengt) atsiradom starto vietoje. O ten jau prisimeni kodėl tu savo nori keliesi anksti ryte, kankiniesi/mėgaujiesi dvi valandas trasoje ir dar už tai susimoki – varžybų dvasia. Jei pernai dar nedrąsiai trypčiojau laukdamas starto, tai dabar buvo smagu dairytis, ieškoti pažįstamų veidų, linkėti vieni kitiems gero starto. Dabar net nežinau kas teikia didesnį malonumą – kirsti finišą, ar matyti šūvio metu tiek daug žmonių mylinčių bėgimą ir girdėti tą masišką trepsėjimą po jo.

Šis bėgimas buvo netik PB gerinimo, bet ir atradimų metas:

  • Kadangi starto vietoje nesinorėjo šalti, o ir saldaus miego akimirka kiekviena buvo svarbi (ne visiška tiesa, akys atsimerkė ir jaučiausi visas žvalus gal kokios 20 min prieš žadintuvą), tai apšilime neteko dalyvauti, pirmas kilometras buvo vietoj apšilimo, bėgant su mase ir nesistengiant nieko perdaug lenkti. Dar nežinau ar sutapimas, ar jau randu savo teisingą bėgimą, bet du geriausiai  bėgimai buvo pradėti būtent taip – be intensyvaus apšilimo sukeliant pulsą ir lėtai bėgant pačioje pradžioje.
  • Bėgimas kompanijoje motyvuoja padeda išlaikyti greitį. Ypač kai bėgi kokiomis 10-20s greitesniu pace negu priklauso. Nebūtina daug šnekėtis, padeda tiesiog abipusis tempo palaikymas. Praktiškai visą trasą pavyko išlaikyti tolygų greitį.
  •  Bėgti be ausinių galima ir netgi įdomu. Kai praėjusiais metais bandžiau ryte bėgti be ausinių – pasirodė nuobodu, matyt paukščiukai prastus anekdotus pernai pasakojo 🙂 O po pavasarinio „Ruoškis bėgti“ seminaro ir Mariaus Jovaišos paskaitos išsikėliau tikslą – bent kartą per savaitę išbėgti be ausinių. Patiko. Dar nesupratau ar šiuometiniai miško gyventojai savo repertuarą atsinaujino, ar tiesiog mano mp3 playlist paseno, bet ausines namie pradedu palikti vis dažniau. Taip ir trasoje, po pusvalandžio visiškai nusiėmiau ausines ir man patiko. Įdomu paklausyt ką sirgaliai rėkauja, dar įdomiau pasiklausyt kas trasoje apie ką šnekasi, taip sakant bėgikų pletkai live. Jei pernai ausinės padėdavo užsimiršt kad esi trasoje ir lengviau atbėgt, tai šiais metais matyt norėjosi atvirkštinio tikslo – galvot apie bėgimą ir subėgt gerai.
  • Didelių bėgimų atmosfera ir bėgikų nuotaika yra jėga! Jau rašiau, bet tai vis vien verta atskiro punkto 🙂 Patinka susitikti vis daugiau pažįstamų veidų, patinka žaisti žaidimą „Na kur aš jį mačiau“ ir bandyti susieti veidą su spauda, begikai.lt forumu ar bėgimo klubu (su jais paprasčiausiai, dažniausiai iš logotipo galima pažinti)
  • Po bėgimo kad ir kaip tingėtum – prasitampyk. Auksinė taisyklė, ačiū žmonėms privertusiems tą šįkart padaryti, kojos pasakė ačiū ir sunkių ar skaudančių kojų nebuvo nei tą pačią dieną, nei sekančią.

O patį bėgimą galima būtų apibūdinti – geras/motyvuojantis/sunkus:

  • geras – puikiai suorganizuotas ir „užsakytas“ idealus oras bėgimui. Vakar visas endomondo naujienų srautas švietė violetine spalva
  • motyvuojantis – nes viršijo net optimistiškiausius lūkesčius
  • sunkus – nes jėgos buvo pilnai išnaudotos, 14km buvo pradėję durti šoną, bet pavyko susitvarkyti su kvėpavimu, paskutiniai 5km buvo jau savęs raginimas išlaikyti nusistatytą tempą ir pabaigti tai ką pradėjau.

Skaičiukų analizė

kauno_maratonas_2016

2015: 02:05:43

2016: 01:47:06

Motyvuojantys skaičiukai, bandantys mane įkalbėti šį rudenį „kemdu“ kilometrus paimt lėtai, bet užtikrintai, žiūrint kaip į tokį krūvį reaguos organizmas ir pasiliekant rezervo lengvesniam PB gerinimui 🙂

 

Komentarai

Komentarai

Categories: Bėgimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.