Trakų pusmaratonis 2016 arba karšta = sunku

6 Comments

 

Čia pats pirmas įrašas mano bloge, o pirmas įrašas dažniausiai būna „about“ dalyje, bet Trakų pusmaratonis įvyko anksčiau negu pasirašė „about“(dalis about nori nenori visvien įsilies į šitą įrašą), tai kol jos nėra, tiesiog įspėju, jog tekstas gali ir nebūti lengvai skaitomas ir neatitikti visų lietuvių rašybos taisyklių. Taigi toliau trumpas intro, pasiruošimas Trakams ir pačios varžybos.

Įžanga

Bėgime esu dar šviežias, bet per nepilnus du metus bėgiojimo supratau jog visgi esu disciplinos žmogus ir man patinka ne šiaip bėgti, o kažkam ruoštis. Pradėdamas praeitus bėgiojimo metus susidraugavau su Endomondo premium planu ir jo sudėliotais training planais.

Pagrindiniai Endomondo sudarytų planų privalumai lyginant su statiniais planais:

  • Planas sudaromas atsižvelgiant į tavo dabartinį savaitės kilometražą ir dabartinį greitį
  • Kas mėnesį gauni 12 minučių arba kitaip Kuperio testą ir pagal jį perskaičiuojamas tavo planuojamas varžybinis greitis, bei treniruočių greičiai
  • Sekmadienio naktį perskaičiuojamas sekančios savaitės planas, atsižvelgiant į tai ar atlikai visas praeitos savaitės treniruotes (čia geras spyris į užpakalį laikytis grafiko, nes pirmadienį pamatęs sutrumpintis atstumus ar praretintus intervalus pasijunti tarsi koks dvejetukininkas)

Dėl šitų trijų punktų neatsisakiau endomondo net įsigijęs Suunto laikrodį, pavyzdingai keliu viską į Endomondo ir kai reikia dėliojuosi intervalus laikrodyje. Žinoma idealiai laikytis plano niekad nepavyksta, adaptacijos yra dvi, ypač per ilgabėgius:

  • Mėgstu damest kokius 3-5 papildomus kilometrus „desertui“
  • Bėgdamas daugiau žiūriu HR zonas, o ne rekomenduojamą greitį

Pasiruošimas

Taigi prabėgus Vilniaus maratone pusmaratonį, nebeliko sekančių varžybų ir sumeškėjau. Sekančius 4 mėn per mėnesį neišspausdavau nė 100km (aišku progresas palyginus su praėjusia žiema yra, sugebėjau bent kažkiek bėgiot ir nesusirgt, dėl ko būtent dar metai atgal buvau visiškai metęs bėgiojimą šaltuoju metu). Bet sausį vis dažniau pradėjau žaisti su planais, ir vasario vidurį jau užskaičiau kaip „šiltėjančius ir šviesėjančius“ rytus ir susidėliojau planą Trakams:

endomondo_training_plan

Disciplina ne ideali, su varžybomis viso pavyko prabėgti ~456km.

Prieš pačias varžybas teko susidurti su dviem netikėtumais:

  • Pagaliau atšilęs oras – kadangi bėgioju rytais, tai trumpą aprangą pagaliau išsitraukiau tik savaitė prieš varžybas, malonu nusimesti balastą, deja per varžybas jau nebuvo ko nusimetinėti, tai ypač antram rate gerai pakepiau
  • Balanžio viduryje pavedė Asics’ai. Turiu bėdą, pas mane ne kojos, o 49 dydžio platūs lastai. Pernai metais iš pradžių buvau žiauriai patenkintas Adidas boost batais, bet atėjus karšiams ilgesnėse distancijose pradėjo pėdų šonus trint, prie visko priprantama, bet jau naujų batų ieškojau būtent plačiai pėdai ir internetas pasiūlė asics gel cumulus. Trint netrynė, bet supratau ką reiškia pratinimasis prie naujų batų. Pratinaus kelias savaites prie jų, nes pradžio atrodė sunkesni (ne 30g o kokiu kilogramu), šlaunys irgi atrodė kad pirmą kartą sužinojo jog turi tarnaut bėgimui ir šiaip dar kažkur kažką padilgčiodavo. Bet pripratau ir visai nieko su jais bėgiojosi, iki kol kažkas paėmė ir „įsmeigė adatą ties achilu į kairį batą. Dariausi LR „besiganydamas“ po Uteną ir pradėjo durt. Pradžioje nestipriai, bandžiau dar kojines prasipurtyt, batą apčiupinėt, bet naudos 0. Be batų ar su kitais batais viskas gerai, nieko neskaudu, tik apsimaunu Asicsus – vėl tas pats. Teko nurašyt prabėgus gal kokius 400km-500km. Eksperimentuot nebenorėjau, tai pamatęs parduotuvėje „Adistar boost“ jau perdaug negalvojau. Taip ir nespėjau su jais nei vieno bandomojo pusmaratonio nubėgt, tai kojos pilnai neapsiprato, su kojinėm atrodo irgi teks paeksperimentuot kad mažiau trintų. Va toks vat aš nelaimėlis/neišmanėlis kas liečia bėgimo batus 🙂

Varžybų diena

Kadangi į Trakus atvažiuojam jau antrą kartą, esam gudresni ir išbandom „diedukų parkingą“, o ne pasiliekam mašiną dar prieš įvažiavimą į Trakus. Didėlė staigmena jog numerių išdavimas paslėptas kažkur už kilometro nuo starto, gerai kad esam pavyzdingi ir pačiuose Trakuose esam šiek tiek po 8. Tai jog pernai tokiu laiku dar reikėjo ir treningą apsirengt, nuteikia jog tikrai nesušalsim trasoje.

Šį kartą buvo pamoka, jog tikrai nereikia perdaug pasileisti su mase pradžioje, bet labai jau norėjosi užsiimti patogią vietą bėgant siauresniais takučiais paežere, ko pasekoje pradžioje pulsą užsikėliau daugiau nei reikėjo, vėliau dar kažkiek mėginau pulsą retuose pavėsiuose stabdyt, bet pilnai to padaryt ir nepavyko.To pasekoje kojos buvo sunkokos ir ties 10 km, bet niekur jos nedingo, turėjo nešt mane ir likusius 11km.
Mintys pagal kilometrus:
3km – Pradedu vis dažniau bėgt pats sau krizendamas, nes playlist pradeda grot „Kotokius pasikalbėjimus su Jankevičium ir Stonkum“
5km – o, diedukas prieš kalniuką paruošęs vandens punktą – kaaaaip miela 🙂 Bet visgi turbūt bėgu per greitai
7.5km – priekyje kažkas bumba kur pagaliau tas vanduo, pasakau kad jau netoli, bet kiek matau jiems tas džiaugsmo perdaug nesuteikia, matau kaip pribėgus daug kas laistosi vandeniu, ai, netaip čia ir karšta, o gal pernai adaptavausi prie karščio?
10km – darosi karštoka, kojos kažko netraukia, jei bėgčiau tiesiai viskas jau būtų baigta, deja, shortcut’o kaip Vėsaitė daryt negaliu, tai tenka sukt į šoną antram ratui. Mmmm vanduo yra gerai.
13km – dar vienas vandens punktas, kilometriniai stulpeliai rodo kad to kelio jau netiek daug liko, bet žinant trasą, tai dar reikės du kartus perbėgt tiltelį, miškeliu pabėgt ir dar pasimėgaut „saulės voniomis“, ech kiek daug dar reikia pamatyt iki finišo. Ir ne – karščiui visgi aš netoks atsparus, kaip gerai vandens pliūkštelt ant sprando.
18km – vanduo, keičiu Stonkų į Mikutavičiaus „Benziną“, vėjas maloniai pučia ir yes – jėgų antplūdis! Bėda kad vėjas ir jėgų antplūdis baigiasi už kokių 300m ir vėl grįžtu prie laikrodžio stebėjimo.
19km – Prisiskaitęs bėgimo knygų prisikabinu prie kažkokio Minsko bėgiko. Iš paskos sekti visai pavyksta turbūt kilometrą su viršum, bet kai prasideda posūkiai leidžiu jam bėgt laisvai, tegu ganosi 🙂
20.2km – liko kilometras, kur mano džiaugsmas – nesimato finišo tiesiosios, ner jėgų, nėr džiaugsmo…
20.9km maža įkalnė su grindiniu įveikta, liko tik pakalnė ir finišas kažkur netoliese. Reiktų paspaust, bet kaip? Ir va čia dar kartą pagelbėja teisingai sudėliotas playlist – pasigirdus „Eye of tiger“ atsiranda paskutinių jėgų, prisimenu Staškevičiaus patarimą, kad finišo metu reikia sumedžioti dar vieną „žvėrį“, minu nieko negalvodamas kad aplenčiau/sumedžiočiau priekyje bėgančius „salotinius marškinėlius“. Planas pavyksta! Kirtęs finišą dar spėju iš „laimės“ stryktelt, o tada jau belieka užsidėt prie žemės traukiantį medalį ir sustabdyt laikrodį.
O po tų 21km malonioji dalis – žmonos bučkis, Tado „Hi five“ ir vanduo vanduo vanduo.
Oficialus rezultatas – 1:55:50, o tai 4 minutėmis geriau nei pernai Trakuose, bet daugmaž tiek pat blogiau nei Vilniuje rudenį. Bet rezultatais patenkintas, renginys šaunus ir kitais metais vėl būtinai reikės registruotis, visgi tai buvo pirmos oficialios mūsų su Erika varžybos prieš metus.

Skaičiukų analizė

Endomondo siūlė bėgti 05:39 pace, pavyko išspausti 05:18 – nedaug ir apsiriko. O žiūrint greičio laikymą, tai jei pradžioje būčiau bėgęs kokiomis 10s lėčiau, galbūt nebūčiau 13km sulėtėjęs, rezultatas būtų panašus, bet nebūčiau vėl išbandęs prie kokio vidutinio HR dar galiu ištempt pusmaratonį.

Dabar savaitė poilsio, o tada metas naujo training plano dėliojimui – pažiūrėsiu kaip Endomondo sugebės mane paruošti pirmam mano maratonui Vilniuje.

 

Komentarai

Komentarai

Categories: Bėgimas

6 thoughts on “Trakų pusmaratonis 2016 arba karšta = sunku”

    1. AVG HR 179
      Max HR 193
      Ir visi varžybų bėgimai dabar pažiūrėjau panašiu pulsu būna, AVG ~175.
      Toks vaizdas kad vien varžybos man dar +10 prideda, nes paprastų bėgimų vidurkis ~156

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.