Bėgimas – sportas, malonumas, disciplina ar paprasčiausias mazochizmas

No Comments

Filosofinis įrašas – ne kitaip. Bėgimas tuo man patinka, kad bėgant galima kažką susiplanuot, susidėliot mintis arba šiaip pasinert į apmąstymus. Bėda kad nuo kokio 25km tie apmąstymai labai jau gilūs pasidaro (čia kad suprast kodėl būtent nuo tokio kilometražo, tai šiandien 30km antrą kartą gyvenime bėgau). Dar prisidėjo tai, kad vakar daugiau nei metų įrašus perskaičiau pingvinokojos bloge. Vat ir užsikabinau bebėgdamas kokį 26km, pasibaigus arbatai kuprinėje (ačiū lapkritis už receptūrą) už vieno filosofinio perfekcionizmas bėgime posto.

Na kodėl aš prie +27 šilumos dar papildomą ratą damečiau, kas yra +5km:

  • Malonumas – parbėgus bus tas malonumas, bet dabar jau kojos šlepsi, gert turėti būtų visai nieko ir dar „žanduką“ dešinį prieš kažkiek km pradėjo skaudėt. O dar tokiu oru aš priklausau šiam bėgikų tipui
  • Disciplina – endomondo prašė tik 22km bėgt, bet va sąžinės balsas šneka, kad tuoj laukia savaitė atostogų su „all in“ ir aš ėsiu, gersiu, jei kartą išbėgsiu, tai čia jau bus pasiekimas. Tai dabar tipo pasidarau dvi sunkesnes savaites, o tą savaitę užskaitysiu kaip recovery ir neprarasiu savo „bėgiko“ formos
  • Mazochizmas – čia jau viskas paaiškinta prieš tai paminėtoje nuorodoje, tipo 30km nubėgsiu ir būsiu kietas, kažkas per petį paplekšnos kaip tu čia gerai pabėgiojai. Prie namų durų buvau ties 29.2km, sukau aplink namus ištroškęs ir truputį pakepęs likusius 800m vien dėl to suapvalinimo ir „paplekšnojimo per petį“, tikrai nemanau kad jie turėjo lemtingą įtaką treniruotei, neskaitant pačių giliausių apmąstymų 😀

Kuris maniškis iš šitų variantų – nežinau. Turbūt visi sujungti į vieną. Daug kas priklauso nuo atstumo ir tempo:

  • Iki 10km ramaus bėgimo – malonumas, kavos pakaitalas, gal net meditacija, bet tokių bėgimų padauginus pasidaro tiesiog nuobodu
  • 10km su intervalais – lengvas savęs pakankinimas ir pasiplekšnojimas sau per petį
  • 20km LR – poilsis ir savaitės užbaigimo ritualas, ypač susiradus dar nežinomą maršrutą
  • >20km – atstumas kur užteks laiko netik sau, bet kartais ir pasikankinimui 🙂

Sekantis mano filosofinis perliukas – prisiminimas vienos minties iš Ilzės filosofijos apie afirmacijas ir tai jog mintys materializuojasi. Pernai įmonėje buvo atspausdintas ir pakabintas sąrašas bėgančių Kauno maratone. Kokie 7 žmonės ir visi 10km tik aš išsišokėlis su savo pusmaratoniu. Aišku pradėjo kažkas trolint ir pataisė visas distancijas į 42 (gal dabar į kokį ultra atstumą reiktų pataisyt). Kabėjo tas sąrašas visus metus prieš akis, tik data pataisyta buvo į šiuometinę. Rezultatas – iš tų 7 žmonių dar 3 registravosi į 21km šiais metais, o aš Vilniuje pirmą kartą bandysiu imti tą magišką 42km distanciją. Progresas ir minčių materializacija, ne kitaip.

Ir dar pabaigai n-tasis nupušimo laipsnis. Gaivinuosi pagaliau namuose po šaltu dušu ir prisimenu, kad po bėgimo neužvalgiau greitų angliavandenių. O vonioje kuprinė ir žinau jog joje yra nesuvalgytas Nutriless batonėlis. Rezultatas – kojos gaivinasi po kontrastiniu dušu, o aš pats mėgaujuosi skanėstu. Žmona sakė kitą kartą ir sriubos atneš į vonią, gera turėt gailestingą žmoną, net piršto prie smilkinio nepasukiojo kai prisipažinau.

Beje. ačiū Artūrui Sujetai už šitą patarimą grįžus iškart po sporto kažką suvalgyt – šokoladuką, bananą ar dar kažką panašaus, kad po kurio laiko nepramuštų alkis. Rėžimas parbėgu – išgeriu aminkių – kažką greitai suvalgau – dušas – normalus maistas tikrai padeda, ypač po LR, nes kitu atveju pavalgydavau vakarienę ir toliau siaubdavau šaldytuvą, o po to jau neaišku ar čia šįkart persitempiau, ar tiesiog persiėdžiau.

Įrašą pabaiginėju praėjus dienai po bėgimo ir galiu pasidžiaugti, jog šįkart nebuvo jokių persitempimo požymių (organizmo signalas kai perspaudžiu su kilometrais visuomet tas pats – drebulys naktį ir galvos skausmas), vadinasi visgi organizmas pradeda nujausti kas jo laukia ir susitaikyt su situacija.

P.S. Vardan saugumo sumetimų ir paminėtų atostogų, įrašas pavėlintas porą savaičių, kad niekas neperskaitytų ir atbėgęs nepavogtų mano trinančių kedų 🙂

 

 

Komentarai

Komentarai

Categories: Bėgimas, Filosofija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.