Nors blogas ir nėra aktyvus, bet karts nuo karto norisi čia kažką palikti. Tų progų liko nedaug – vienas kitas nubėgtas maratonas, na ir metų apžvalga žinoma. Dar galima ir metų tikslus įsivardinti, bet panašu kad jie dažniausiai neveikia, tad šitą dalį galima praleisti.
Read More…
Taigi, turėjo praeiti 4 metai kad galėčiau sakyti jog „bėgu maratonus“. Pirmą kartą maratoną šturmavau prieš 4 metus Vilniuje. Po to kojos pradėjo klibėti kartu su motyvacija ir metinis kilometražas pasakė viską už save – 991km-551km-780km.
Užtat kad šiais metais bėgsiu maratoną nusprendžiau jau pernai – pakeistą Kauno maratono datą, kuri tik 4 dienomis skyrėsi nuo mano gimtadienio, užskaičiau kaip ženklą, ką turiu pasidovanoti 35to gimtadienio proga. Gruodį startavau surinkdamas 100km ir toliau kilometražą stengiausi tik didinti. Atėjus Kovidui iš pradžių sakiau jog bėgsiu laukais savo numatytą maratoną, bet vėliau persigalvojau nenorėdamas per patį piką būti nusilpusiu organizmu po maratono. Bet bėgiojimo tempo stengiausi nemažinti.
Read More…
100km – tokio atstumo aš net dviračiu niekados nesu nuvažiavęs, tad kai prieš 4 metus išgirdau vieno pažįstamo pasakojimą kaip jis ėjo, kaip nuėjus 86km tolimesnio atstumo neįveikė ir kaip jis vėl po metų mėgins eiti tuos 100km, čia man buvo kažkoks kosmosas. Po metų jis tuos 100km įveikė ir jo žodžiai buvo „rekomenduoju pamėginti – tokių narkotikų ir už pinigus negausi“. Kaip gerbiu (ir pavydžiu) ultra bėgikus, taip ir „ultra-ėjikams“ nuo to laiko jaučiau didelę pagarbą, bet pats į tą atstumą nesikėsinau. Ir netgi prieš 3 mėnesius neplanavau eit – kojos šen bei ten pabraška, nesinorėjo išeiti iš rikiuotės nuo bėgiojimo ilgesniam laikui (po šimtinės visko galima tikėtis). Bet kai po žygio Nemuno kilpomis (56km) nebuvo jokios euforijos (na juk savaime aišku kad nueisim) pagalvojau tebūnie, kas bus tas bus, varau ir aš kartu su žmona tą 100. Ir pasirodo nuėjau! O čia šiek tiek įspūdžių, jei sugalvotumėt eit, ir žinotumėt ko tikėtis 🙂
Read More…
Facebook prieš kelias dienas išmetė neblogą prisiminimą – mano pirmo bėgiojimo mėnesio reziume 🙂
Read More…
Taigi rudenį pas mus atsirado naujų augintinių, kurios pas mus vadinamos gyvalazdėmis. Įdomus augintinis, iš pradžių aš ir ofise ganydavau, vaikai kurį laiką irgi mėgdavo gyvalazdes pasinešioti. Read More…
Žmona pasiskundė kad nėra kur treniruotis žygiui pajūriu (kad būtų minkštas pagrindas, smėlis ir t.t.). Pasiūliau kitiems metams kompromisą – davai varom į Laukinį trail. Read More…
Va čia tai buvo jooo… Tris kartus išsisukom nuo lietaus, ketvirtą kartą atsiėmėm su kaupu. Read More…
15km. Taip, mes ir tokius atstumus einam (nors dėl tokio atstumo žmona apiburbėjo) 😀 Read More…
Smagus reikalas. Prieš tai visą dieną lijo, bet bėgant buvo tik keletas vietų, kur reikėjo tekštelėti į balą. Read More…
